- painius
- páinius sm. (1) painiava.
◊ į páinius išeĩti ištvirkti, pasileisti: Žmogus į páinius išẽjo Sg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
painius
Look at other dictionaries:
ONYCHITES Lapis seu marmor — cum alabastrite idem, onyx quoque dicitur, quod nomen marmori et gemmae commune est. Plin. l. 36. c. 8. Hunc aliqui Lapidem alabastritem vocant, quem vacant ad vasa unguentaria, quoniam optime servare incorrupta dicitur. Unde quoque, quod ad vasa … Hofmann J. Lexicon universale
mąslus — mąslùs, ì adj. (4) 1. BŽ96, Mrj sugebantis galvoti, mąstyti, įsigilinti: Tik mąslùs žmogus gali būti filosofas FT. Jis gal ir labai jautrios širdies ar labai mąslaus proto K.Kors. 2. susimąstęs: Jos veidas visada daugiau buvo rimtas, mąslus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagrasus — pagrasùs, ì adj. (4) J grasus, nuobodus, įkyrus. pagrasù n.: Ar ne pagrasù painius žodžius kamantinėti, klausti?! J … Dictionary of the Lithuanian Language
žvilgsnis — žvil̃gsnis sm. (2) BŽ507, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, žvìlgsnis (1) NdŽ, LKKIII100(Škn); LsB373, Rtr, žvilgsnỹs (4) Rtr, KŽ 1. įdėmesnis pažiūrėjimas, pažvelgimas: Tėvo akys žvelgė plačiai, ir sūnus pabūgo to balto, nemirksinčio žvilgsnio M.Katil. Seku… … Dictionary of the Lithuanian Language
